Viešojo kalbėjimo pabaisa: ar ji gąsdina ir tave?

Ar žinojai, kad viešojo kalbėjimo baimė yra viena didžiausių baimių, kurias žmogus patiria per savo gyvenimą? JAV Nacionalinio Psichikos Sveikatos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad net 73% žmonijos jaučia stiprų nerimą, kai turi kalbėti prieš kitus žmones. Manai, kad esi vienas iš jų? Svajoji tapti puikiu pranešėju, o galbūt esi abiturientas ir ieškai patarimų, kaip nebebijoti viešojo kalbėjimo egzamino? Prižadame, visus patarimus rasi čia. Tad, nieko nelaukę pradėkim!

Kodėl tiek daug žmonių turi viešojo kalbėjimo baimę?

Viešojo kalbėjimo baimės pėdsakai atvedė mokslininkus ir tyrėjus į pirmuosius žmogaus gyvenimo Žemėje metus. Vystantis žmogaus protui ir didėjant pasaulio dėsnių suvokimui, kartu atsirasdavo ir įvairiausių baimių. Būti vienam, be priemonės apsiginti prieš plėšrius laukinius gyvūnus ar priešiškas gentis – turbūt buvo viena iš daugiausiai streso sukeliančių situacijų primatams. Kaip ši baimė susijusi su viešuoju kalbėjimu? Na, ar nepastebėjai, jog būtent likęs vienas ant scenos, be galimybės „apsiginti“ ir pasislėpti (atmetus variantą slėptis po kompiuteriu ar pranešėjo budele:DD), priešais minią žmonių, Tu patiri tokį stresą, jog net pamiršti kvėpuoti? Būtent tai ir yra viešojo kalbėjimo baimė, kuri, pasirodo, savo šaknis į mūsų gyvenimus įleido jau labai labai senai.

Kaip nugalėti viešojo kalbėjimo pabaisą?

Praktika, praktika ir dar kartą praktika

Taip, pirmas ir, ko gero, svarbiausias Tavo ginklas, norint įveikti viešojo kalbėjimo pabaisą – daug ir nuolat praktikuotis. Kaip ten sakoma lietuviškoje patarlėje: „9 kartus pamatuok, o 10-tą...“. Šis posakis tinka ir mūsų situacijai. Kiekvieną dieną iki savo pranešimo repetuok. Nesijaudink, tikrai nereikia tam skirti visos savo dienos. Jokiu būdu – taip tik pervargsi. Geriau susiplanuok savo laiką taip, jog per dieną išmoktum dalį teksto, kurį sakysi prezentacijos metu. Svarbus momentas – sakyk tekstą garsiai ir pasikviesk klausytojų. Taip susikursi kuo panašesnį vaizdą į tai, kaip viskas atrodys Tavo pranešimo metu.

Pažvelgk į veidrodį

Koks dar veidrodis ir kaip jis padės? – turbūt taip dabar pagalvojai:Dd. Ši namų interjero detalė gali pasitarnauti kaip puikus įrankis repetuoti savo kalbą. Atsisėk priešais veidrodį ir žiūrėdamas į save pasakok savo pranešimą. Pamatysi, kaip juda Tavo veido raumenys ir kokius plaštakų judesius naudoji – taip taps ramiau, nes žinosi, kaip Tave matys publika. Puiki kalbėtojo rankų gestikuliacija – vienas iš ingredientų į sėkmingą pranešimą. Naudok savo rankas norėdamas pabrėžti svarbiausius sakinio žodžius ir išreikšti emociją. Tokiu būdu prikaustysi klausytojų dėmesį ir net pamirši apie savo kalbėjimo baimę.

Paruoštukas – 1 mažas lapelis, bet ne 25 puslapiai teksto.

Paruoštuko naudojimas – vienas iš būdų sumažinti stresą kalbėjimo metu. TAČIAU. Tai tik pagalbinė priemonė, į kurią metęs žvilgsnį, nepamirši ir nepraleisi potemių, kurias nori pristatyti savo pranešimo metu. Tarkim, Tavo kalbos tema – „2022 metų socialinių tinklų trendai“. Paėmęs lapelį, susirašyk punktais, apie ką kalbėsi. Pavyzdžiui, pranešimo pradžia: trumpa Tau nutikusi istorija, kai filmavai reels`ą Instagrame. Net nebandyk rašyti viso teksto – užteks vieno ar kelių žodžių, į kuriuos žvilgtelėjęs iš karto suprastum apie ką kalbėti. Nusprendęs susirašyti visą savo kalbą, gali susidurti net su keliomis bėdelėmis. Pirma – pradėsi skaityti ir klausytojams taps nuobodu. Jie atėjo išgirsti pasakojimo, o ne diktuojamo teksto. Antra – skaitydamas „pamesi“ tekstą, susipainiosi, pradėsi panikuoti – liksi „suvalgytas“ jau anksčiau minėtos viešojo kalbėjimo pabaisos. Taigi, paruoštukai – puikus būdas Tau valdyti savo pranešimą, tik nepamiršk, kad paruoštukas turėtų būti trumpas, aiškus ir, kad svarbiausia jo paskirtis - padėti Tau. Na, o jeigu tave vis dar kankina baimė, jog prezentacijos metu pamirši visą tekstą, kurį norėjai pasakyti – čia atrasi sprendimą, kaip efektyviai įsiminti informaciją.

Žengk vieną žingsnį į priekį – išsikelk klausimus savo prezentacijai.

Dar vienas būdas, padėsiantis Tau ne tik mažiau jaudintis dėl kalbos, bet ir būti pasiruošus atsakyti į publikos klausimus. Principas labai paprastas: besiruošdamas savo pranešimui, apgalvok, kokie klausimai Tau kyla paklausius savo paties pranešimo. Jeigu nepavyks šis metodas – nenusivilk ir paklausk savo šeimos narių, draugų ar antros pusės, kam repetuodamas sakei kalbą. Jie Tau padės pamatyti, kokie klausimai kyla auditorijai. Tik jokiu būdu nenusimink klausimų gausa, klausimai – ypač svarbi priemonė, norint suprasti temą. Jeigu publikai kyla klausimų – tai ženklas, kad jie susidomėję klausė Tavo pranešimo ir Tu privertei jų galvose suktis mąstymo mechanizmams. Žinodamas, kokios dalys dar ne iki galo aiškios klausytojui – paruošk skaidres su tais klausimais ir atsakymais, įterpk Tavo atsakymą paaiškinančius statistinius duomenis, grafikus ir lenteles. Tik nepamiršk, jog kaip anksčiau aptarėme paruoštuko teksto apimties dydį, ta pati taisyklė galioja ir skaidrėms – kuo mažiau, tuo geriau. Skaidrės taip pat svarbi dalis, galinti nulemti pranešimo sėkmę, tad jeigu dar neišmokai, kaip paruošti įspūdingą prezentaciją, mesk akį čia.

Pradžia ir pabaiga – svarbiausios pranešimo dalys.

Tavo pranešimo pradžia ir pabaiga yra tai, į ką turi labiausiai susikoncentruoti. Kai kalbėjome apie paruoštukus ir pranešimo turinį, išsiaiškinome, jog svarbiausia pasakoti istoriją, o ne skaityti „iškaltą“ tekstą. Šiuo atveju, siūlome kaip tik labai gerai išmokti pranešimo pradžią ir pabaigą, nes jos padarys didžiausią įspūdį klausytojui ir nulems, ar šis pranešimas įstrigs publikos atmintyje, ar, visgi ne. Taigi, kaip pradėti savo prezentaciją, kad iš karto prikaustytum visos auditorijos dėmesį? Visų pirma, įėjęs į sceną pasisveikink su publika ir užduok kelis paprastus klausimus, jog „apšildytum“ klausytojus. Klausimai turėtų būti neįpareigojantys ir itin lengvai atsakomi: Kokios Jūsų nuotaikos? Kaip šiandien jaučiatės? Jeigu šis variantas Tau nepatinka, pradėk kalbą nuo žymaus žmogaus citatos ar istorijos iš savo patirties, kuri būtų susijusi su Tavo pranešimu. Dar vienas variantas – sukurk trumpą žaidimą, kad užmegztum ryšį su publika ir geriau ją pažintum. Tuomet žinosi, kaip jie reaguoja į juokelius, pavyzdžius iš realaus gyvenimo – taip „nepaleisi“ jų dėmesio viso pranešimo metu. Kalbant apie pabaigą, joje svarbiausia išryškinti pristatytos temos svarbiausius punktus, tai, ką turėtų „išsinešti“ klausytojai iš Tavo pranešimo. Taip pati gali paprašyti atgalinio ryšio iš publikos – jų pasidalinimų, ar prezentacija buvo naudinga, ar informacija jiems buvo nauja ar jau kažką žinojo ir t.t.

Taigi, sakyk, ar vis dar baisus tas viešojo kalbėjimo monstras? Tikimės, kad baimė sumažėjo, o jeigu vis dar jaudiniesi – atsimink, kad šioks toks jauduliukas - nieko blogo. Tai tik parodo, kad Tau rūpi, kaip pasirodysi. O pasinaudojęs šiais patarimais – paliksi visą salę su daugybe naujos ir naudingos infomacijos, o Tavo pranešimas įstrigs jų atmintyse ilgam.

Pasitikėk savo jėgomis ir žengk į sceną tvirtai – viskas pavyks!

Sėkmės!