TOP kompetencijos 2021: lankstumas, skaitmeninis raštingumas ir kūrybiškumas.

Paskutiniai dveji metai į mūsų gyvenimus atnešė nemažai sumaišties ir pokyčių. Pasikeitimų buvo apstu ir asmeniniame gyvenime, ir darbo rinkoje. Juk teko įprasti dirbti per nuotolį, bendrauti skaitmeniniu būdu ir tai, kas anksčiau kai kuriems atrodė siekiamybė (darbas iš namų), dabar tapo realybe. Išmokome greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, joje prisitaikyti, o kartais net suskubti ir įžvelgti galimybes naujiems verslams. 

Gera žinia ta, kad pandemija mus išmokė greito prisitaikymo ir lankstumo bei skaitmeninio raštingumo ir kūrybiškumo, nes tai yra būtent tai, ko, darbo rinkoje, mums reikia šiuo metu.  

Lankstumas – vertybė

Mes gyvename rizikos ir nepastovumo amžiuje. Globalizacija, naujos technologijos pagerino verslo situaciją, tačiau tuo pat metu kai kuriems verslams kelia nerimą, nes robotizacija ir skaitmenizacija mažina tam tikrų įmonių ar specialistų poreikį. 

Štai šioje vietoje, turėtų pasireikšti lankstumas. Norint išlikti rinkoje privalome transformuotis ir prisitaikyti prie jos. Visai nesvarbu, ar mes kalbame apie įmonės verslo modelį, ar apie samdomą darbuotoją. O penkmečio plano laikymasis gali nepateisinti lūkesčių, nes viskam taip greitai kintant, tai, ką sugalvojome šiandien, po pusmečio jau gali būti neaktualu.

EKSPERTO KOMENTARAS

Tarptautinė personalo atrankų ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Simplika“ vadovės Akvilės Kazlienės paklausėme, kas yra lankstumas ir kaip jį vertina darbdaviai, o darbuotojai to mokosi?

„Daugeliui iš tiesų kyla klausimas, kas gi yra tas lankstumas ir kaip jį suprasti, nes interpretacijų ir supratimo kampų yra labai daug. Tačiau praktikoje lankstumas yra suprantamas, kaip gebėjimas ramiai ir greitai prisitaikyti prie čia ir dabar vykstančių pokyčių. Pateiksiu kelis pavyzdžius iš praktikos, kad būtų galima lengviau suprasti, koks tai įgūdis. Lankstumas - tai gebėjimas staigiai persiorientuoti situacijose ir prisitaikyti prie naujų, pvz. persikėlimas dirbti iš ofiso į namus per vieną dieną. Kita situacija, kai jūsų klientas keičia savo įmonės strategiją ir nuo to pokyčio keičiasi ir jūsų darbų apimtys ar procesai. Turite gebėti greitai ir ramiai iš naujo susidėlioti procesus, kaip dirbsite su tuo pačiu klientu, tačiau jau kitaip. Gali keistis ir jūsų įmonės strategija, nes, galbūt, pasikeitė situacija rinkoje. Gebėjimas greitai persiorientuoti ir adaptuotis prie pasikeitusios aplinkos yra tai, kas padės sėkmingai ir sklandžiai tęsti veiklą. 

Kiekvienas darbuotojas ir įmonė mokosi per realias ir praktines situacijas. Visada laimi tie, kurie yra atviri naujai patirčiai, stengiasi suprasti esamą situaciją ir laisvai priima naują pokytį kaip normalų bei neišvengiamą dalyką. Rinkoje pasitaiko įmonių, kurios dirba, kaip dirbo visą laiką ir tikisi, kad kažkas pasikeis. Taip pat ir darbuotojų, kurie priešinasi pokyčiams ir tikisi, kad aplinka pasikeis. Tačiau gyvenimas ir verslas eina į priekį, todėl pranašumą visuomet turės tie, kas bus pokyčių priekyje.“ - savo patirtimi ir pavyzdžiais dalinasi „Simplika“ vadovė A. Kazlienė.

Skaitmeninis raštingumas – būtinybė

2017 m. Ataskaitoje „The Next Era of Human/Machine Partnership“ (liet. „Kita žmonių ir mašinų bendradarbiavimo era“) teigiama, kad 85 proc. darbo vietų, kurios bus laisvos 2030 m., šiuo metu dar net nėra išrastos.  

Tuo labai lengva patikėti, nes dar prieš 10 metų nebuvo tokių specialybių kaip vėjo energijos inžinierius, dronų operatorius, duomenų mokslininkas (angl. data scientist) ar pan. Visi šie darbai yra nauji, atsiradę per paskutinį dešimtmetį. Šios profesijos egzistuoja todėl, kad žmogus ar žmonių grupė sukūrė „problemas“, kurias mes turime išspręsti. Kaip pasiruošti šiai, numatomai, ateičiai ir tapti problemų sprendėjais ir inovacijų kūrėjais?

Vienas iš būdų, jais tapti - susikurti galimybes skaitmeninio raštingumo kompetencijai ir įgūdžiui įgyti. Skaitmeninis raštingumas yra gebėjimas panaudoti technologijas taip, kad būtų sukurtos naujos žinios, nauji iššūkiai ir inovacijos. Šį įgūdį reiktų papildyti kritiniu mąstymu, sudėtingų problemų sprendimų ieškojimu ir socialiniu intelektu. Skaitmeninis raštingumas taip pat reikalauja puikių bendravimo įgūdžių, kad būtų galima išspręsti problemas, su kuriomis susiduriame šiandien ir susidursime ateityje.

EKSPERTO KOMENTARAS

Ar prasidėjus pandemijai ir daugumai pradėjus dirbti iš namų, buvo susidurta su iššūkiais, kad ne visi darbuotojai turi skaitmeninio raštingumo kompetencijas?

„Kiek teko girdėti iš įmonių ir pačių darbuotojų, perėjimas dirbti iš namų, daugumai buvo gana sklandus procesas. Manau, kad taip įvyko dėl to, kad nebuvo kitos išeities  ir tie, kurie neturėjo skaitmeninio raštingumo įgūdžių, turėjo tai išmokti labai greitai. Pandemijos situacija puikiai patvirtino, jog greičiausias  būdas greitai įgyti bet kokią kompetenciją, yra atsidurti akligatvyje. Jaunimui nebuvo jokių problemų naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Kiek sunkiau tai buvo įsisavinti vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau čia ir įvyko bendradarbiavimas ir mokymasis vieni iš kitų, kai jaunesni moko vyresnius. 

Pandemija atnešė dar vieną pokytį, kad vyresnio amžiaus žmonės, patys savarankiškai ieškojo pagalbos ir išorėje, ir aktyviai stengėsi suprasti bei prisitaikyti prie pokyčių. Kito kelio ir pasirinkimo tiesiog nebuvo: arba tu prisitaikai ir išmoksti, arba visai nebegali dirbti savo darbo. Didžioji dauguma pasirinko mokytis ir prisitaikyti.“

Kūrybiškumas – daugumos problemų sprendimas.

Jei nesate menininkas, muzikantas ar „meniškos sielos“ žmogus, jums gali kilti klausimas, kodėl kūrybiškumas yra svarbus. Tačiau kūrybiškumas šiame kontekste nebūtinai susijęs su menu. Darbo ir verslo rinkoje tai yra gebėjimas kurti ir panaudoti žinias taip, kad būtų sukurta inovacija, naujovė. Šie kūriniai gali būti ir fiziniai, ir virtualūs, apimti 3D spausdinimą ar programavimą.

Kodėl kūrybiškumas yra svarbus? Štai kelios priežastys:

1. Kūrybiškumas padeda matyti platesnį vaizdą (angl. big picture). Šis gebėjimas yra svarbus daugelyje gyvenimo sričių. Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbiniuose projektuose galima per daug susikoncentruoti į detales ir nuklysti nuo pagrindinio tikslo. Todėl gebėti matyti viską platesniu kampu padeda to išvengti.
2. Kūrybiškumas motyvuoja. Mažai kam patinka monotonija. Darant ką nors kūrybiško ar kitaip nei visada, galite pakelti sau nuotaiką, o kartais net atrasti sprendimą kaip, pavyzdžiui, monotonišką darbą  automatizuoti.
3. Kūrybiškumas – galimybė problemai išspręsti. Į situaciją pasižiūrėjus iš skirtingų pusių, mes gauname unikalių, novatoriškų idėjų. Dažnai ten galime rasti ir sprendimą.

Turint ar ugdant šias tris kompetencijas, eisite koja kojon kartu su greitai besikeičiančiu pasauliu ir darbo rinkoje tapsite beveik nepakeičiami. O pasitikrinti, kokių kompetencijų ir įgūdžių jau turite, bei kurioje darbo sferoje jas galite pritaikyti tinkamiausiai, galite atlikę Spotiself asmenybės ir karjeros testą.